LIETUVOS VALSTYBĖS ATKŪRIMO DIENOS VASARIO 16-OSIOS MINĖJIMAS

Graži tu, mano brangi tėvyne,
Šalis, kur miega kapuos didvyriai:
Graži tu savo dangaus mėlyne!
Brangi: tiek vargo, kančių prityrei

Vasario 16-oji visiems mums puikiai žinoma data, tačiau šiemet ši diena kitokia: nebus laužų, eisenų, žmonių susibūrimų. Tačiau, nepaisant to, mes visi galime šią dieną paversti ypatinga. Mes galime savo valstybės dieną minėti namuose, kur iškelsime vėliavą, sudainuosime LR himną, prisiminsime mūsų tautai svarbius įvykius, poetų eiles.
Vasario 1–12 dienomis lietuvių kalbos ir literatūros mokytoja Inesa K. kartu su 5–8 klasių mokiniais kūrė eiles Lietuvai ir sudalyvavo Europos Parlamento nario Liudo Mažylio inicijuotame eilėraščių ir esė konkurse „Švenčiu Lietuvą“. Šios kūrybinės veiklos tikslas – skatinti mokinius pažinti Lietuvos istoriją bei lavinti kūrybiškumą. Konkurse dalyvavo beveik 400 mokinių iš viso pasaulio. Nors mūsų mokyklos mokiniai ir nelaimėjo prizinių vietų, tačiau ne laimėjimas svarbiausia, o galimybė dovanoti Lietuvai savo eiles!
Dėkojame dalyvavusiems mokiniams, kurie pateikė darbus vertinti: Deniui B. (5a kl.), Arvilei K. (8b kl.), Gabrielei J. (8b kl.) ir Vadimui B. (8b kl.) ir tiems, kurie nepabijojo kurti!
Paskaitykime visi kartu mokinių eiles ir pabūkime šią vasario 16-ąją kartu bent mintimis!

Su mūsų visų švente!

„Švenčiu Lietuvą“

Girdi Jauti Užuodi Matai ?

Ar girdi?
 Šššš. Girdžiu. Plaka širdis.
Ne Tavo. Ne Mano. MŪSŲ.
Ar jauti?
Spurda. Tai Ji – viena širdis.
MŪSŲ. Tavo. Mano – nepailstanti, gyvuojanti.
Ar užuodi?
Ruginė duona, močiutės sviestas, Nidos smėlis, braškiniai ledai
Ir savame kieme žaidžiantys vaikai.
Tai Ji. Toji. Manoji. Kvepianti, alsuojanti.
Ar matai?
Mūsų žaliausią žolę,
Baranausko mūsų šilelį.
Jūrą. Banguojančią, šėlstančią, ramią.
Namus, kelius ir dangų.
Tai Ji. Manoji. Toji. Nepamirštama, regima ir sapnuojama.
Bijai? Tyla…
Nebijok. Tai liks –
Didvyrių kovose, vienybėje, dabarties ir ateities vaikų kartose –
MUMYSE.
Ji. Toji. Manoji. MŪSŲ Žemė – Lietuva gimtoji.
Mokytoja Inesa K.

Vienintelė
Gimtinė mano – Lietuva
Maža, lietinga ir žalia
Tu nuostabiausia iš visų,
Tave visa širdim myliu!

Namai čia mano ir draugai,
Prisiminimai, nuotykiai, žaislai…
Čia jūros kvapas, kopų smėlis,
Miškų ošimas, ežerų tyra.

Tikrai žinau, kad man esi
Pasaulyje vienintelė, gražiausia –
Lietuva!
Denis B. (5a kl.)

Gedimino šauksmas
Ar Tu žinai, ką man reiški, Lietuva?
Ko aš siekiu, motina?
Ar man vyti Vaiduvą?
Tu to nesuprasi, kol neprarasi.

Noriu lyti lietumi
Vėl ir vėl ir vėl…
Aš naktį degu, kovoju ir dainuoju.
Ar norėjau? Ar girdėjau?
Tai suprasiu, kai aš vesiu.

Ar Tu žinai, ką man reiški, Lietuva?
Tas sapnas. Vilkas.
Sakė man sapne:
–  Ateik, sūnau!
Atėjau, žavėjausi…

Tai Gediminas. Jis karalius,
Mano protėvis didus!
Jis man sakė:
– Žiūrėk, mylėk ir saugok!
Ir tada aš supratau, ką man reiškia
LIETUVA!
Vadim B. (8b kl.)

Aš ir Ji
Išgirstant žodį LIETUVA
Į galvą skrenda žaluma…
Tą pievą, mišką ir pušyną
Atskleidžia širdies šiluma.

Žody šitam aš jaučiu saulę,
Neries ir Nemuno kelius,
Nepakartojamą pasaulį
Kiekvienas TEN yra žmogus.

Ten išsilieja mano kraujas!
Pirmuosius žingsnius girdžiu aš ten!
Čia mano sesė, mano DRAUGĖ
Brangi gimtinė – Lietuva!

Išgirs šį žodį mano vaikas,
Ir jo sūnus arba dukra
Ir šis ryšys nebus užbaigtas –
Viltis nėra prarandama!
Gabrielė Ja. (8b kl.)

Ryšys
Laisva esi Tu, mano žeme, iš kurios aš atsiradau –
Ir medžiai, ir žolė, ir kelias – viskas kvepia smaragdu!
Ech, didžiuojuosi aš Tavo meile, alsavimu ir buvimu…
Tu už visa man brangiausia, maloniausia ir tyriausia!
Užauginai Tu mus: mane, Tave, kitus
Visi alsuojame viena tavąja krūtine
Ačiū Tau, gimtine, už dar vienus nepakartojamus metus!
Arvile K. (8b kl.)